Braškių šaknų ligos

Verticiliozė (Verticillium vilt) –  labai ilgai dirvoje išliekantis grybinis patogenas, gali išlikti virš 25 metų.

Simptomai naujiems braškių daigams pasireiškia, kai pradeda leisti ūsus, o antramečiams, trečiamečiams augalams, kai prasideda uogų derlius. Pradeda džiūti, raudonuoti, geltonuoti seni, iš kraštų esantys lapai. Nauji lapai išauga maži, geltonuoja, susiraito. Be laboratorijos tyrimo dažnai būna sunku identifikuoti ligą, nes simptomai dažnai būna panašūs į nušalimą, vandens trūkumą, raudonligę. Sveiko augalo perpjautos šerdelės spalva yra baltai – geltona, sergant verticilioze spalva yra geltonai – morkinė. Simptomai dar skiriasi priklausomai nuo veislės jautrumo ligai. Užkrėsti augalai dažniausiai neišgyvena. Liga persiduoda iš motininio augalo į naujus daigus ir labai dažnai yra pernešama su užkrėstais daigais.

Patogeno grybiena žiemoja dirvoje ant augalų likučių ir prasiskverbia tiesiogiai į augalų smulkias šakneles, bet dar greičiau infekcija plinta per pažeistas šaknų vietas, kurios atsiranda sodinant, pažeidžia vabzdžių lervos, nematodai ar šalnos. Liga labiausiai plinta esant drėgniems, apniukusiems orams ir šiltai dirvai 20 – 24 laipsnių šilumos.

Kaip kontroliuoti?

Sodinant naują lauką rinktis tik aukščiausios kokybės braškių daigus.

Lietuvoje nėra registruotų fungicidų, kurie veikia verticiliozę. Virš 300 skirtingų augalų yra ligos pernešėjai, todėl sėjomaina ne visada padeda. Būtina naikinti piktžoles ir sėjomainos metu, laikyti juodąjį pūdymą, naudoti organiką skaidantį produktą Bio Composter, kurio sudėtyje esanti trichoderma pristabdo verticiliozės grybo plitimą dirvoje. Nesodinti braškių į lauką kuriame augo braškės, pomidorai, baklažanai, mėtos, kaulavaisiai, pipirai, chrizantemos, rožės. Sodinti braškių veisles, kurios yra atsparesnės šiai ligai: Verdi, Sonsation, Falco.

Geras lauko drenažas, subalansuotas augalų tręšimas, laistymas sumažina ligos riziką.

Šerdelės puvinys (Phytophthora cactorum) – labiausiai paplitusi grybelinė šaknų liga braškėse. Patogenas labiausiai plinta per vandenį molingoje, užmirkstančioje dirvoje, žemose laukų vietose, su blogu drenažu, esant lietingam orui. Liga patenka į augalus tiesiogiai per šaknis ir per šaknų pažeistas vietas, kurios atsiranda dėl vabzdžių lervų, nematodų, sodinant, persodinant augalus. Grybo sporos išgyvena dirvoje virš 13 metų. Dažniausiai yra pernešamas iš lauko į lauką su technika, augalais, sėklomis.

Simptomai

Užkrėsti augalai nustoja augti, praranda žalsvą blizgesį ir leidžia mažai ūsų, nauji lapai išauga ant trumpų stiebų, dažnai turi melsvai žalią atspalvį. Senesni lapai pagelsta arba parausta. Vasaros pradžioje prasidėjus karščiams, kai auga uogos ir sirpsta uogos paspartėja augalo sulčių cirkuliacija iš šaknų į viršutinę augalo dalį  lapus ir uogas, tada sergantys augalai greitai nuvysta ir miršta. Norint nustatyti ligą reikia pastebėjus, kad augalas nustojo augti iškasti ir perpjauti šerdelę. Užkrėsto augalo šerdelės viduryje bus rudų, juodų taškų, o ligai progresuojant didelis rudas puvinys. Raunant tokį augalą, dažnai trunka šerdelė pusiau per puvinio vietą. Užkrėsti augalai gali ir nemirti, tai priklauso nuo veislės ir nuo oro sąlygų, tačiau pilnavertiškai nederės. Patiriantys stresą augalai suserga greičiau ir dažniau. Yra atsparesnių braškių veislių, kurias galima rinktis sodinti.

Kaip kontroliuoti?

Liga dažniausiai yra pernešama su naujais daigais, todėl būtina rinktis patikimą daigų tiekėją.

Labai svarbu geras lauko drenažas. Sodinti į pakeltas lysves. Subalansuotai laistyti.

Naudoti fungicidus. Sodinant pamerkti augalus į fungicidą, po to purkšti po 2-3 savaičių, taip pat po uogų derliaus.

Naudoti mikrobiologinius preparatus Biomiks, Bio Composter, kurie pristabdo patogeniškų grybų plitimą dirvoje.

Sodinti atsparesnes veisles.

Mažinti stresą augalams. Nesodinti jautrių veislių šaldytų daigų kai dirva šilta, nes patiria didesnį stresą.

Šalinti užkrėstus augalus iš lauko, šalinti piktžoles.

Juodasis šaknų puvinys – grybelinė šaknų liga, kurią sukelia patogeniniai grybai Pythium, Fusarium, Rhizoctonia.

Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra užkrėsta dirva, užkrėsti daigai, šaknų pažeidimai atsiradę sodinant daigus, vabzdžių lervų ir nematodų pažeistos šaknys, vandens perteklius dirvoje. Stresas sukeltas karščio, šalčio, sausros, pesticidų naudojimas, blogas mikroorganizmų balansas dirvoje, pertręšimas, maistinių medžiagų trūkumas taip pat pagreitina augalų infekciją.

​Simptomai

Ant braškių šaknų atsiranda rudos dėmės. Vėliau pradeda nykti smulkios šaknelės, o pagrindinės šaknys pajuoduoja, vėliau ligai progresuojant šaknys nulūžta prieš karūnėlę, pasilieka tik mažutė šaknų dalis, nors šerdelės vidurys gali būti sveikas. Augalai nustoja augti, normaliai nedera, uogos būna mažos, beveik neleidžia ūsų.
Vasaros metu užkrėsti augalai dažnai ir visai nuvysta.

Kaip kontroliuoti?

Sodinti aukščiausios kokybės daigus iš patikimo tiekėjo.

Sėjomaina, geras lauko drenažas, subalansuotas tręšimas, mikrobiologinių produktų Biomiks ir Bio Composter naudojimas sumažina rizika augalams susirgti.